Plynas laukas, aikštelė, pilna besiblaškančių šuniukų… 

Ant vienos iš būdų dviprasmis užrašas: „Mes taip pat juos mylime…” Taip pat, kaip tie, kurie palieka? Ar mylime taip, kaip savo augintinį? Bet kuriuo atveju, siaubas apima matant, kaip bejėgis keturkojis yra priklausomas nuo žiauraus dvikojo. 

“Baltai juoda” savanoriai visada yra ten, kur jų labiausiai reikia. Nuo lapkričio 8 d., kiekvieną šeštadienį pilietiškai aktyvus jaunimas dovanos dėmesį prieglaudos globotiniams.

Šiandien „Baltai juoda” savanorės vedžiojo šuniukus, juos maitino, dovanojo šilumą ir dėmesį, kurio jiems be galo trūksta.

Veiklos koordinatorė Gabrielė Vilkaitė :
„Man plyšta širdis matant šunį, kuris išvydęs žmogų, lenda atgal į būdą. Taip neturėtų būti. Šuo neturi bijoti žmogaus”.

Gabija Kisieliūtė: „Žinoma, gaila šuniukų. Bet kai esi čia, reikia padėti kuo gali, nedemonstruoti gailesčio. Jie irgi jaučia”.

3,5 mėnesio prieglaudoje savanoriaujanti Eglė: „Būna, kad per savaitę atvežami trys šunys, būna daugiau – kaita įvairi. Labai myliu šuniukus, turiu namie du. Labai džiaugiuosi galėdama jiems padėti”.
Prieš atsisveikindamos, „Baltai juoda” savanorės išgirdo džiugią žinią – vienas šuniukas turės šeimininką! Norėtųsi, jų būtų daugiau. Kiekvienas jų to vertas.

Daiva