Kada paskutinį kartą rašei laišką? Ne telefonu ar kompiuteriu – ranka, popieriaus lape? Taisyklingai, su lietuviškomis raidėmis?
Jau aštuntą kartą vykęs Nacionalinis diktantas siūlo tai prisiminti. Šiemet jis išsiskyrė dalyvių gausa. Nuo pat ryto šeštadienį, į Kauno miesto savivaldybę būriais rinkosi žmonės. Tiems, kam pritrūko vietų, buvo pasiūlyta nueiti į šalia esančią mokyklą. Kas skatina žmones šitaip gausiai rašyti diktantą? Meilė Tėvynei, Gimtajai kalbai, viskam, kas lietuviška ir tikra. Čia rašomi specialiai šiai progai Lietuvos rašytojų sukurti tekstai. Šiemet rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės kūrinys „Pokalbis“ palietė aktualią karo temą. Broliukai kurmiai nesuprato, kas yra karas.
Į šį pilietišką renginį atskubėjo ir „Baltai Juoda“ savanoriai. Puiki nuotaika liejosi per kraštus. Juk šventė – Tarptautinė Gimtosios kalbos diena! Parašiusios diktantą, merginos svarstė, ko reikia, kad ir kasdien bent žiupsnelį dėmesio skirtumėme gimtajai kalbai. Prisipažinkime, kad ne visada rašydami lietuviškuose sakiniuose rūpestingai dėliojame nosines ir kablelius. Buvo vieningai nuspręsta: tik pradėję nuo savęs, t.y. patys puoselėdami kalbą, šiuo gražiu pavyzdžiu užkrėsime ir kitus.


Savanorių įspūdžiai:

Sigrida Taparauskaitė: „Iš pradžių maniau, kad sunku bus klausyti, bet po to viskas susitvarkė ir pavyko sėkmingai išklausyti diktanto. Skyryba buvo sudėtinga. Rašyti taisyklingai – tai pagarba kitam žmogui“.
Karina Česaitytė: „Rašau pirmą kartą. Labai patinka lietuvių kalba, ji labai graži. Norėjau pasitikrinti, ar gerai moku kalbą praėjus dviems metams po mokyklos baigimo“.
Eglė Ponomariova: „Buvo labai geras tarimas, aiškai skaitė, buvo geras skaitymo tempas. Žmonės užmiršo, kad yra lietuviškos raidės, skyrybos ženklai. Dabar vaikams rašinėlius reikia rašyti kompiuteriu. Jie nerašo jokių diktantų, interpretacijos – žodžiu, rašinėliai – kompiuteriu. Atsirado naujos technologijos ir viską sugriovė. Ar reikalingas toks renginys? Manau, kad reikalingas. Kasmet vis daugiau žmonių juo susidomi. Tai žmones skatina ruoštis: pasiskaityti taisykles“.
Rita Daunoraitė: „Buvo smagu matyti aplink tokius žmones, kurie atėjo išbandyt savęs. Baisu nebuvo, kad ir patikrinimas, bet džiaugsmingas. Kai rašai tekstą, suvoki, kad yra daug lietuviškų žodžių, su kuriais susiduri tik skaitydamas knygas. Smagu ir naudinga”.

Daiva Klikūnaitė