Prasmingiems darbams nėra netinkamo laiko, net jei tai saulėta birželio popietė. Nors veikla Kauno slaugos ligoninėje nebuvo numatyta, mes čia jaučiamės reikalingi. Nuoširdus senelių „ačiū“ mus įkvepia vėl čia atvykti.
Ponios Editos prašymu nuvežėme ją į ligoninės kiemelį ir jaukiai kalbėjomės: ji džiaugėsi rytoj vyksiančia kasmete vasaros iškyla, kurioje dalyvauja dauguma ligonių bei Jėzuitų gimnazijos moksleivių; dalijosi prisiminimais apie vaikus, kurie šiuo metu gyvena Anglijoje. Kitoje palatoje ponia Elžbieta (96 m.) paprašė mūsų jos netrukdyti. Medicinos išsilavinimą įgijusi garbingo amžiaus moteris yra susiplanavusi savo dienotvarkę, kurios negali keisti. Todėl padėjome atlikti kasdienius darbus kitiems ligoniams: kedenome pagalves, masažavome, paprašyti atnešėme vaistų.
Nesvarbu, kad dabar vasara, mes norime ir galime dovanoti savo šilumą ir dėmesį tiems, kurie to stokoja. Durys į gera juk visada atlapos!

Daiva Klikūnaitė