Kol vasara pagaliau nudžiugins savo šiluma ir leis seneliams jos įkvėpti, – mes ir vėl, kaip ir kiekvieną trečiadienį, esame čia – Kauno slaugos ligoninėje. Kodėl? Tam, kad pabūtumėm šalia, išklausytumėm.
Visiškai nereginčios ponios Albinos birželį švęsiančios savo 90 – metį likimas negailėjo – nuo jos nusigręžė sūnus. Guvaus proto moteris džiaugiasi buvimu čia: ir šiltas maistas, ir rūpestingas ligoninės personalas. Todėl ji jaučiasi stipresnė, mažiau tinsta kojos.
Aplankėme ir kitus ligoninės gyventojus – daugelis jų ligos sukaustyti. Tačiau visiems jiems labiau nei vaistai reikalingas šiltas žodis. Pabendravę su seneliais padėjome seselėms juos pamaitinti.
Trylikametė savanorė Miglė Musteikytė: „Smagu ir pabendrauti, ir vertingų patarimų gauni. Čia labai reikia mūsų. Žmogus yra vienas tarp keturių sienų, jam nėra su kuo pasikalbėti“.
„Kartais būna sunku prisiversti mokytis, tuomet ateinu į šią veiklą, po to – į anglų kalbos pamokas, o grįžus būnu kupina jėgų ir galiu sėsti prie knygų“, – smagiai pasakojo savanorė Judita Musteikytė.
Ką tik prie „Baltai Juoda“ savanorių prisijungė studentė Ieva Sauliūtė. Mergina lanko įvairias savanoriškas veiklas ir džiaugiasi įgyta patirtimi.
Pasinaudok ir Tu galimybe įprasminti savo brangų laiką!

Daiva Klikūnaitė