Pilietiškas Kauno „Baltai juoda“ jaunimas Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse surengė žygį po Kelmės rajono miškus. Žygyje  jaunimą lydėjo  miškininkas Paulius Gedrimas, išaiškinęs visuomenėje klaidžiojančias klaidingas nuostatas apie Lietuvos miškus, kaip antai – kad jie nyksta.

Per paskutinius 10 metų Lietuvos miškų plotas padidėjo iki 33,3 %, tai yra, net dviem procentais!“, – teigia P. Gedrimas.

Klaidingu mitu miškininkas įvardijo ir kalbas, esą miškai kertami siekiant gauti daugiau ploto  įvairių kultūrų auginimui ir namų statyboms: „Apleistą žemės ūkio paskirties žemę nesunkiai galima paversti mišku, tačiau miško žemės paversti dirbamomis žemėmis beveik neįmanoma.“

Ne mažiau jaunimo ir miškininko diskusijų sulaukė ir kitas visuomenėje įsitvirtinęs mitas, jog privačiuose miške negalima vaikščioti. Anot P. Gedrimo, privataus miško savininkas turi užtikrinti, kad į jo mišką galėtų patekti žmonės: „Negalima patekti tik į rezervatus ir į miškus, kuriuose lankymasis ribojamas.“

Organizacijos „Baltai juoda“ atstovams bandant klausti, ką turėtume žinoti, siekdami išsaugoti miškus, neva gal derėtų tiesiog nesikišti ir gamta pati geriausiai susitvarkys, miškininko buvo paaiškinta, kad netvarkomi miškai būtų nepraeinami, pavojingi, todėl nereikėtų nusikratyti atsakomybės: „Netvarkant miškų, plistų medžių ligos, gaisrai, dalis augalijos ir miško gyventojų išvis išnyktų. Kaip ir be medžiotojų, didelė tikimybė, kad daugelio rūšių gyvūnų nebebūtų. Medžioklė taip pat mus gelbsti nuo invazinių rūšių, kurios išstumia vietines gentis.“

Po pažintinio žygio su miškininku ir diskusijų apie miškus kaip lietuvių tautinio identiteto dalį „Baltai juoda“ savanoriai džiaugėsi, jog Lietuvos gimtadienio išvakarėse gali kokybiškai ir prasmingai leisti laisvalaikį.

.