Gyvename Kaune jau nemažai metų ir, rodos, visos gatvės išvaikščiotos, visi užkampiai iššniukštinėti, o Laikinosios sostinės istorija sutelpa Laisvės alėjoje, Kauno pilyje, Pažaislyje… Ir visai netikėtai sužinai, kad centrinis Lietuvos miestas, didžiųjų upių santaka slepia nuostabų ir dar neatskleistą miesto istorijos puslapį.

Jį mums padėjo perprasti Kauno istorikų draugijos pirmininkas, VDU istorijos doktorantas Gediminas Kasparavičius paskaitoje „Dingusį uostamiestį atmenant”, vykusį lapkričio 21d. vakarą KTU Santakos slėnyje. Lektorius supažindino klausytojus su didinga, tačiau šiandien primiršta Kauno miesto ir jo santykių su upėmis istorija, laikotarpiu, kai Kaunas buvo svarbiausias šalies uostas, o daug jo gyventojų turėjo nedidelį laivelį. Taip pat išgirdome apie Nemuno saloje statomus laivus, planus miestą paversti jūriniu uostu, Kauno uostamiesčio artefaktus, išlikusius iki šiandien, bet, deja, dažnai nepastebimus.

VšĮ „Baltai Juoda” ir KTU sielovada dėkoja Gediminui už įdomią, pilną vaizdų ir ištraukų iš negirdėtų upeivių gyvenimo istorijų paskaitą.

Sudomino? Kviečiame sužinoti daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/kauno-upiu-istorija-sovietmecio-raketa-tarpukario-upeiviai-ir-senoji-prieplauka-582-886254