Šis trečiadienis Kauno slaugos ligoninėje buvo ypatingas – tądien pirmą kartą padėjome slaugytojoms maitinti senelius. Jausmas jau, regis, anksčiau patirtas: nejučia prisimeni kaip tave maitino mama…

O dabar ratas, tarsi, apsisuko ir jau tu gali padėti kitam.

Senatvė – talpus žodis, jame esti: meilė, išmintis, kančia, skausmas, laukimas, viltis…

Kauno slaugos ligoninėje kiekvieną trečiadienį mokomės užjausti, suteikti šilumą, pasakyti gerą žodį ir apdovanoti šypsena. Avanso gaunam: neįtikėtinas istorijas iš „žalių jaunystės dienų“, netikėtus juoko protrūkius, pamokymus kaip prisijaukinti laimę ir galybę kitų, nuoširdžių momentų.

SENELIŲ (IŠ)MINTYS:

Gintautas (74 m.): „Ir jūsų zodiako ženklas vėžys?! Aplink mane vien vėžiai, viskas, steigsim čia Vėžiukų bendruomenę (juokiasi, – aut.)! Įsimintiniausias nuotykis? 1976 m. skridau iš Rusijos į Omską (ar Tomską, jau nebepamena, – aut.) – skrendu sau laimingas, debesėliai tik plaukia, tik kedenasi, ir staiga – tik tryyynkt! Pasirodo, į lėktuvą trenkė žaibas. Aš greitai apsikabinau kaimynę (jauna, simpatiška tokia buvo, tad visai apsidžiaugiau tokia aplinkybe), o žaibo velniškai išsigandau! Viskas baigėsi gerai, lėktuvas nusileido anksčiau, 2 val. taisė sparną ir kelionę tęsėme toliau. Oj, kaip gera prisiminti jaunystę! Geriausias patarimas? Nemeluoti ir sakyti tik tiesą!”.

 

Verutė (89 m.): „Dabar kaimynai nebebendrauja, visi prie teliko sėdi. Ir ką jie ten mato???

O anksčiau – būdavo, susirenka kaimynai į vieną trobą ir kalbasi kalbasi, paskui gegužinę kokią surengia, pasišoka, į pirtį pasikaitint nueina. Beje, pirtis anuomet būdavo kiekvienoj troboj.

Gaila, kad žmonės išvyksta iš Lietuvos, štai giminaitė iškeliavo į Ameriką, aš ją susitikus „kaipe” (taip močiutė vadina “skype”) vis pasakau: „Anksčiau į Sibirą trėmė jėga, o dabar jūs į užsienius patys išvažiuojat“. Bet, laikai keičiasi, žmonės taip pat… Teturiu vieną svajonę – dar sugrįžti namo, tai kas, kad ten niekas manęs jau nebelaukia…“.

 

Alfonas ir Eduardas, iš linksmiausios palatos, nr. 3:  „Kokia laimė, koks džiaugsmas sutikti tokią gražią mergaitę!! Visos ligos išgaravo! Pabūkit, pabūkit dar (išsišiepęs nuo ausies lig ausies kartoja senelis Alfonsas savanorei Skirmantei, – aut.)! Merginų čia visada laukiam. Ech, būčiau aš jaunesnis!..

Ką smagaus papasakoti? Štai per Užgavėnes blynų prisikirtom, jau skanumas! O jaunystėj –  visokių zbitkų prikrėsdavom (mirksėdami abu sutartinai šypsosi, – aut.), visko dabar neišpasakosim, bus proga pas mus darkart užeiti. Ar aplankysit kitą trečiadienį? Ateikit, ateikit, oj lauksim, jūs – geriausias vaistas!!”.

——-

Žodis ir plati šypsena gydo :)

Tai ar ateisit kitą savaitę, savanoriai?!

Trečiadienį su veiklos vadovais Sigrida ir Robertu savanoriavo Skirmantė, Domantas ir Doras.

 

Teksto autorė Skirmantė Javaitytė