Vasario 15 d. 9 val. rankose tvirtai nešdami valstybės vėliavą, tautiškai pasišokinėdami ir dainuodami liaudies dainas – leidomės į 11 km žygį pėsčiomis, istoriniais takais ir takeliais.
Keliavome į ryškiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo pradininko, vieno svarbiausių valstybės Nepriklausomybės siekėjų, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, „Aušros“ redaktoriaus, lietuvių tautos patriarcho, dar vadinamo „Lietuvystės Moze” – Jono Basanavičiaus gimtinę, Ožkabalių k. (Bartninkų sen., Vilkaviškio r.).
Žygio pradžioje iš Kauno vykome į Pašeimenius (Vilkaviškio r.) ir leidomės į šalia plytintį slaptingąjį Budavonės mišką.
Vėliau žygiuosime į Bartininkų miestelį, kur aplankėme senosios Bartininkų bažnyčios liekanas. Priminėme XIX a viduryje čia klebonu dirbusį kunigą – Joną Budrulį-Budrulevičių, kuris dar nuo 1855 m. pradėjo skelbti pamokslus ir mokyti poterių lietuvių kalba, o vargonininkui ir zakristijonui prisakė prieglaudos gyventojus mokyti skaityti lietuviškai. Prisiminsime ir Bartininkų k. garsėjusį knygnešį – Juozą Bulvičių.

002
Taip pat keliavome į Ožkabalių k. esančią J. Basanavičiaus sodybą-muziejų. Gidė mus supažindino su edukacine programa, o vėliau patraukėme į šalia augantį „Tautinio atgimimo ąžuolyną”. Užlipę ant netoliese stūksančio Aukuro kalno – visa jauna gerkle sugiedojome Lietuvos himną. Žygeivius šildė traškantis laužas ir kątik išvirta, garuojanti arbata.